Pareiškimai

Nacionalinio Komiteto, kad Lietuva neišsivaikščiotų, Valdyba, siekdama išsiaiškinti, ką šiandien galvoja  į Seimo rinkimus kandidatuojančių partijų lyderiai apie lietuvių tautos  ir valstybės likimą, parengė  12 klausimų.

Klausimai buvo išsiuntinėti šiems partijų vadovams: Algirdui Butkevičiui (LSDP), Gabrieliui Landsbergiui (TS-LKD), Remigijui Šimašiui (Liberalų sąjūdžio), Rolandui Paksui (Tvarkos ir teisingumo), Valentinui Mazuroniui (Darbo partijos), Dariui Kuoliui (Lietuvos sąrašo), Ramūnui Karbauskiui  (Valstiečių ir žaliųjų), (Audriui Rudžiui (Tautininkų).

 

Į klausimus buvo pasirengęs atsakyti tik Audrius Rudys.

Nuoširdžiai Jam dėkojame ir linkime sėkmės.

 

SKLN Nacionalinio komiteto pirmininkas Krescencijus Stoškus

A.RUDŽIO ATSAKYMAI

Klausimas: Nuo pat Nepriklausymybės pradžios masiniais tiražais Lietuvoje leidžiamos knygos, propaguojančios nuogą „stipriojo teisę“: N. Makiavelio „Valdovas“, markizo de Sado „Filosofija buduare“, R. Gryno ir J. Elferio „Jėga: 48 valdžios dėsniai“, V. Solanas „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestas“ ir daugybė kitų. Ar šita tendencija Jums bent ką nors sako?

 Atsakymas: Taip, sako. Manau, kad tai – sąmoningas siekis iš lietuvių sąmonės išguiti mintis, kad politika gali ir turi būti morali, kad moralinės nuostatos, idealizmas ir tradicinės vertybės, per amžius įsivyravusios lietuvių tautos mentalitete, yra abejotinos, kad nėra objektyvių žmogaus elgesio vertinimo kriterijų, kad viskas yra santykina ir pateisinama pragmatiniais ir egoistiniais asmenų siekiais. Tokiu būdu Lietuvos visuomenė ir lietuvių tauta (ypač jaunimas) paruošta absoliutaus individualizmo ir hedonistinio požiūrio įsigalėjimui visuomenėje. Pasekmes matome – politinio cinizmo dominavimas, nacionalinės valstybės atsisakymas, tautos sklaida ir faktinis naikinimasis. Tokiu būdu atliktas parengiamasis darbas dabartinės Lietuvos teritorijoje keisti gyventojų sudėtį ir socialinės inžinerijos metodais konstruoti naują, globalinę populiaciją, atitinkančią transnacionalinio kapitalo poreikius.

 

Klausimas:Vienas aukštas valstybės pareigūnas yra pareiškęs: „Moralė yra ne šio pasaulio dimensija“. Ar Jūs pritartumėte šiai pažiūrai? Ir kodėl?

 

Atsakymas: Ne. Idealu būtų, kad visuose žmonių santykiuose dominuotų moralė, net tais atvejais, kai ją pamynus numatoma gauti didžiulę pragmatinę naudą. Tačiau moralė, o net ir teisė, iš galingesniųjų pusės dažnai paminama – tiek tarptautinės, tiek ir vidaus politikos srityse. Manau, kad politikas moraliu išlikti gali, bet sunkiai ir su rizika kitame politinio gyvenimo cikle iškristi iš politinės sferos. Taigi, vadovautis absoliučiai tik moraliniais kriterijais politikas negali, nors turi to maksimaliai siekti. Ir jokiu būdu tiesiogiai neapgaudinėti rinkėjų.

 

Klausimas:Ar galėtumėte paaiškinti, kokiais gyvenimo principais  vadovavosi liberalų partijos lyderis E. Masiulis, kad atsidūrė dabartinėje padėtyje?

 

Atsakymas: Negaliu. Nesuprantu tų principų. Bet kuriuo atveju jie man nepriimtini. Praktinis to įrodymas – Tautininkų sąjungos lėšų, skiriamų rinkimams, apimtis. Rinkimams išleisime kokius 12 – 15 tūkst. eurų (įskaitant įstatymu numatytus užstatus), ir tai – daugiausia pačių kandidatų suaukoti pinigai.

 

Klausimas:Mūsų tauta maža, išlikusi daugiausia dėl kaimo žmonių konservatyvumo. O šiandieniniame pasaulyje yra daugybė permainų. Vertybės pasidarė labai nestabilios. Ar viskas, kas keičiasi, keičiasį į gera? Ar viskuo, kas tik atsiranda, mes privalome besąlygiškai sekti ?

 

Atsakymas: Aišku, kad ne. Reikia rasti tinkamą naujovių ir tradicijų santykį. Kaip tai pasiekti, galėtume pasimokyti iš islandų ir, atrodo, japonų (nors ir jie turi problemų).

 

Klausimas:Lietuvių kalba yra viena iš seniausių (archaiškiausių) gyvųjų Europos kalbų. Dabar dažnai sakoma, kad jos būklė yra prasta, o rašto kultūra žemiau kritikos.  O ką apie šią padėtį galvojate Jūs? 

 

Atsakymas: Didžiuojuosi mūsų kalba. Deja, tenka sutikti su klausime pateiktu teiginiu apie kalbos kultūros degradavimą. Pvz., „Delfi“ jau klaiku skaityti – o šis portalas yra labai plačiai skaitomas, taigi, formuoja daugelio žmonių kalbinius įgūdžius. Siekiant pataisyti padėtį ir pakelti kalbos kultūrą ir kalbinį raštingumą, reikalinga valstybės intervencija, įteisinant priemones, galinčias priversti viešus kalbėtojus ir rašytojus kalbėti ir rašyti taisyklingiau. Ir žymiai sustiprinti lietuvių kalbos mokymą švietimo sistemoje, nes kalba yra ne tik komunikavimo, bet ir mąstymo būdas.

 

Klausimas:Vyksta karšti politikų debatai, kaip apibrėžti šeimą. Labai svarbu žinoti, ar čia mes turėtume paisyti savo šalies papročių, ar tik sekti ir kopijuoti papročius tų kraštų, kurie turi daugiau galių: daugiau gyventojų, daugiau  karinių, ūkinių, politinių pajėgų, ilgesnę rašytinę istoriją ir pan?

 

Atsakymas: Šeima yra visuomenės sukurtas institutas, geriausiai užtikrinantis tos visuomenės demografinę ir kultūrinę reprodukciją. Svarbiausia šeimos paskirtis – auginti vaikus ir perteikti jiems tos visuomenės kultūrą pačia plačiausia šio žodžio prasme. Tai reiškia, kad asmenų grupės, sukurtos ne reprodukcijos tikslais arba egzistuojančios ne kaip reprodukcijos funkcijos šalutinis produktas, nors ir vestų bendrą ūkį, negali būti traktuojamos kaip šeimos ir negali gauti privilegijų, jei visuomenė ir valstybė tokias numato šeimos institutui. Bet koks labiau išplėstas šeimos traktavimas yra reprodukcinio tautos potencialo mažinimas. Todėl esame nusistatę prieš platesnį negu šeimos kaip vyro ir moters, tėvų ir vaikų bei artimiausių giminystės ir svainystės ryšiais susijusių asmenų grupės, vedančios bendrą ūkį, traktavimą.

 

Klausimas:Mūsų civilizacijoje yra daugybė jėgų, veikiančių žmonių elgesį. Ar Jūs turite kriterijus, pagal kuriuos galėtumėte atskirti jos pažangą nuo madų siautulio ir suinteresuotų verslo grupių (ar šalių) diktuojamų elgesio normų? 

 

Atsakymas: Gilesnių apgalvotų suinteresuotų verslo grupių (ar šalių) diktuojamų elgesio normų  ir mados kriterijų neturiu. Tam tikra prasme tokiu kriterijumi galiu laikyti viską, kas yra trumpalaikio veikimo elgesys, prekės ir paslaugos, leidžiančios suinteresuotiesiems pasiekti savo tikslų. Šiuo metu greit besikeičianti mada yra vartojimą skatinantis dalykas; manau, kad ji yra žalinga, nes europinės civilizacijos šalyse vartojimas plačiąja prasme ir taip (bent iš dalies ir dėl to) yra perteklinis.

 

Klausimas:Kasmet Lietuvoje nusižudo maždaug po tūkstantį žmonių. Didelę jų dalį sudaro jaunimas. Jau keliolika metų Lietuva skelbiama savižudžių tauta. Jai priklauso ir didžiausias mirtingumas Europoje. Kodėl taip yra? Ir kas dėl to kaltas?

 

Atsakymas:   Kodėl – nežinau, nes tai turėtų būti didelio kompleksinio mokslinio tyrimo objektas. Manau, kad pagrindinių priežasčių gali būti keletas: (a) vidinis asmenybės konfliktas tarp tradicinių patriarchalinės visuomenės vertybių ir naujų postmodernistinės visuomenės santykių, įsigalėjusių per labai trumpą istorinį laikotarpį, (b) užsilikusį giliai genetinėje atmintyje baudžiauninko mentalitetą, reikalaujantį, susidūrus su sunkumais, ne bandyti juos įveikti, o trauktis, ir (c) išplitęs alkoholizmas bei plintanti narkomanija. Lyginant su daugeliu kitų europinės civilizacijos tautų lietuviai kol kas santykinai mažiau vertina žmogaus gyvybę, tiek savo, tiek ir kitų (viena iš to išraiškų – „karas keliuose“).

Kas dėl to kaltas? Greičiausiai istorija. Ir Lietuvos valstybės politika, sąlygojanti didžiulę socialinę nelygybę, milžiniškas atotrūkis tarp deklaruojamų visuomenei siekių ir tikrovės, keliantys vidines psichologines įtampas. Padėtį galima taisyti tiek šalinant esmines tos psichologinės įtampos priežastis, tiek ir specialiomis pagalbos į savižudybę linkusiems asmenims programomis.

 

Klausimas: Respublikos Prezidentė kreipėsi į visuomenę inicijuodama akcijas „Už saugią Lietuvą“. Reklaminiai skelbimai prabilo apie patyčių stabdymą, rūpinimąsi pamestinukais…  Ko iš jų galima tikėtis? Ar jie kiek įpareigoja politikus?

 

Atsakymas: Palaikau šią socialinę kampaniją – kad tik būtų nors lašas naudos. O ar tai įpareigoja politikus? Dalį gal, bet daugumą – abejoju, nes kol kas politikai Lietuvoje daugiausia rūpinasi jų politinių jėgų rėmėjų interesų apsauga ir atstovavimu. Visuomenės problemos – po to …

 

Klausimas:Jau visuotinai pripažinta Lietuvos demografinės būklės krizė. Ją savo susitarimu iš dalies yra pripažinusios 6 politinės partijos. Ar  šiuo klausimu įmanomas Nacionalinis susitarimas? Ar Jūs ketinate jame realiai dalyvauti? Kada ir kaip?

 

Atsakymas:   Manau, kad toks sutarimas yra būtinas, o gal net ir įmanomas. Tačiau abejoju, kad sisteminės partijos nuoširdžiai norėtų pasiekti tikrą tautai teigiamą rezultatą. Pirma, reiktų esmingai keisti socialinę ir ekonominę politiką – to neleis vietinis ir tarptautinis kapitalas, t. y. tos jėgos, kurios suformavo ir palaiko dabartinę Lietuvos politinę sistemą. Antra, dabartinės demografinės tendencijos labai palankios federalistinės ES architektams, tarnaujantiems transnacionaliniam kapitalui, taigi lietuviškieji jų politiniai klapčiukai jei ne viešai, tai paslapčiomis priešinsis rimtiems pokyčiams.

Tačiau jei (a) toks Nacionalinis susitarimas būtų parengtas, turėtų realų pagrindą, jei Tautininkų sąjunga būtų pripažinta realia politine jėga, tai mes jį pasirašytume ir nuosekliai laikytumės jo nuostatų. O kada ir kaip – bet kada ir bet kuriuo pasiūlytu būdu.

 

Klausimas:Beveik nuo pat Nepriklausomybės pradžios kalbama apie „globaliosios Lietuvos“ projektą. Šiandien daug kas viešai sako, kad tai buvo ideologinė „lokaliosios“ Lietuvos nykimo ir naikinimo priedanga. O ką jis Jums iš tikrųjų reiškia?

 

Atsakymas: Vienareikšmis – „Globalios Lietuvos“ ideologija yra paspartinto lietuvių tautos išvalstybinimo ir laipsniško sunaikinimo instrumentas.

 

Klausimas:Kai kurie įtakingi politikai prisipažįsta seką JAV pavyzdžiais. Daugybę metų JAV didžiavosi, kad jos yra „tautų lydomosi katilas“. Dabar jos skelbiasi  „multikultūrine valstybe“. Kuo multikultūrinė žmonijos ateitis skirtųsi nuo komunizmo projekto?

 

Mano supratimo lygyje skirtumas yra vienas – komunizmas numatė, kad pasaulyje be valstybių sienų bus viena vientisa tauta, turinti bendrą kultūrą, o multikultūrinę žmoniją pasaulyje be valstybių sienų sudarys smulki, persidengianti kultūrų mozaika. Tiek vienas, tiek kitas variantai yra utopijos, tačiau kiek kančių ir aukų jie jau pareikalavo ir ar pqreikalaus…

 

Visi atsakymai pateikti mano vardu, bet 1, 5, 6, 10 ir 11 gali būti laikomi Tautininkų sąjungos pozicija, nes (a) atsakymai remiasi partijos programos tekstu ir dvasia bei vidaus diskusijomis ir (b) pagal partijos Įstatus turiu teisę tokią poziciją reikšti.

 

Tautininkų sąjungos pirmininkas          Audrius Rudys